Warning: Declaration of Portfolio_Walker::start_el(&$output, $category, $depth, $args) should be compatible with Walker_Category::start_el(&$output, $category, $depth = 0, $args = Array, $id = 0) in /home/itbrolis/domains/gontas.lt/public_html/wp-content/themes/minimalisto/functions.php on line 520
Šildymas suskystintomis dujomis

Šildymas suskystintomis dujomis

Specialistų teigimu, vienas pagrindinių kriterijų statant pastatą, renovuojant ar rekonstruojant esamo pastato šilumos ūkį, turėtų būti patogesnis ir ekonomiškesnis energijos šaltinis. Tai itin aktualu šiandien, nes brangstant kurui Lietuvoje vis daugėja ieškančiųjų, kaip sumažinti eksploatacines šildymo sąnaudas. Net ir brangstant medienai, šiuo metu pigiausia šildytis kietuoju kuru. Pigiausia, bet ne patogiausia. Dauguma šilumos vartotojų teikia pirmenybę automatizuotoms sistemoms, kurias ilgesnį laiką galima palikti be priežiūros.

Populiariausių Lietuvoje energijos šaltinių techniniai ekonominiai rodikliai pateikti lentelėje:

 

lentele1

 

Suskystintų dujų talpyklų rengimas

Viena iš sparčiai populiarėjančių alternatyvų − suskystintos angliavandenilinės dujos – pasižymi universalumu: jas tinka naudoti gyvenamųjų namų ir pramonės statiniams šildyti, krovininiam bei lengvajam transportui, maistui gaminti buityje bei viešojo maitinimo įstaigose (ar įmonėse). Suskystintų dujų kuras populiarus dėl to, kad yra ekologiškai švarus energijos šaltinis, be to, beveik visi šilumos energijos generatoriai, naudojantys gamtines dujas, lengvai pritaikomi pakeitus purkštukus. Tokie generatoriai yra ekonomiški, automatizuoti, jų nereikia nuolatos prižiūrėti, o naudingumo koeficientas viršija 90 proc. Suskystintų dujų tiekimas užtikrinamas iš kelių šaltinių („Mažeikių nafta“, Rusijos ir Baltarusijos įmonės), be to, gerai išplėtotas tiekėjų (vežėjų) tinklas, užtikrinantis konkurenciją ir kartu paslaugų kainų stabilumą. Ne mažiau svarbu ir tai, kad šiuo kuru galima apsirūpinti palankiausiu metu, kai kainos būna mažiausios, pavyzdžiui, vasarą.

Paprastai suskystintos dujos laikomos antžeminiuose arba požeminiuose rezervuaruose. Kadangi šie įrenginiai priklauso potencialiai pavojingų įrenginių kategorijai, yra tam tikrų specifinių reikalavimų bei nepatogumų:

 

  • suskystintų dujų rezervuarai registruojami Valstybės registre;
    suskystintų dujų rezervuarų eksploatavimą turi atlikti nustatyta tvarka atestuota įmonė;
  • suskystintų dujų rezervuarų periodinę techninę priežiūrą pagal sutartį su savininku už nustatytą atlygį atlieka įgaliota techninės priežiūros tarnyba;
  • saugumo sumetimais katilų, kūrenamų suskystintomis dujomis, negalima montuoti patalpose, kurių grindys yra žemiau nei žemės paviršius, nes suskystintų dujų dujinė frakcija beveik dukart sunkesnė už orą;
  • suskystintų dujų rezervuaro įrenginys montuojamas laikantis tam tikro atstumo nuo šalia esančių pastatų ir statinių.

 

lentele

 

 

Kartais nepavyksta įrengti rezervuarų dėl tokių didelių reikalaujamų atstumų. Tačiau pastaruoju metu rengiamos naujos suskystintų dujų įrenginių montavimo taisyklės, pagal kurias, atsižvelgiant į Europos Sąjungos reikalavimus, numatoma gerokai liberalizuoti dabar galiojančias taisykles, kartu užtikrinant įrenginių patikimumą bei saugumą.

Renkantis antžeminių ar požeminių rezervuarų talpyklos modelį, reikia nepamiršti dar vieno dalyko – suskystintos dujos yra perdirbtos naftos produktas. Pagrindinės sudedamosios medžiagos – propanas ir butanas, sumaišyti 1 : 1 santykiu. Butano garai pradeda kondensuotis –5 laipsnių temperatūroje, todėl renkantis antžeminių rezervuarų talpyklą (investicijos šiuo atveju sumažėja ketvirtadaliu) svarbu, kad teikiamų suskystintų dujų sudėtyje būtų apie 80 proc. propano (kaip pavyzdžiui yra Vakarų Europoje). Jei šis santykis bus mažesnis, žiemą problemų gali kelti nepakankamas dujų garavimas.

 

Pasirinkimo galimybės

Kartais, kai atstumai nepakankami, individualiems namams šildyti nepavyksta įrengti rezervuarų. Lietuvoje kelios įmonės vietoj dujų rezervuarų siūlo dujų balionus. Pagal mūsų šalyje galiojančias taisykles, patalpoje galima įrengti ne daugiau kaip du 50 l (21 kg) dujų balionus. Tiek dujų užtenka ne didesnio nei 24 kw galingumo katilui, be to, balionus reikia dažnai keisti, nes per valandą toks katilas sunaudoja apie 2,1 kg dujų. Žinoma, daugiau balionų (pvz., suskystintų dujų balionų konteinerį) galima įrengti lauke, bet:Kaune įsikūrusi UAB „Gontas“ atlieka naujų suskystintų dujų rezervuarų montavimo darbus, turinčius privalomą Europoje ženklą CE. Be to, šiandien Lietuvos rinkoje siūlomi ir renovuoti rezervuarai. Jie apie 10-15 proc. pigesni už naujus, tačiau įvertinus papildomas eksploatacines sąnaudas, kurios sąlygoja pasenusi redukcinių galvučių konstrukcija ir privalomą periodinę šių rezervuarų vidaus ertmės apžiūrą, minėtas privalumas iš esmės netenka konkrečios išraiškos.

 

  • jiems nustatyti tokie pat privalomi atstumai nuo pastatų kaip ir rezervuarams. Tokį konteinerį leidžiama įrengti prie pastato sienos, jei sienoje 8 m atstumu nuo konteinerio nėra angų;
  • atsiranda garavimo problema, kaip ir antžeminių rezervuarų atveju, todėl balionus reikėtų pildyti ne propano ir butano mišiniu, kaip įprasta, o grynu propanu. Tai Lietuvoje atlieka vienintele įmonė ir balionų kaina ženkliai didesnė už įprasto mišinio balioną.

 

Pritaikymo galimybės

Suskystintos dujos gali būti naudojamos ir pramoninėms patalpoms, ir gyvenamiesiems namams šildyti. UAB „Gontas“ savo klientams siūlo įvairius variantus, konsultuoja, projektuoja šildymo ir kitas inžinerines sistemas. Klientas visada gauna išsamią informaciją apie skirtingų šildymo sistemų įrengimo kainas, eksploatacines sąnaudas bei patogumą naudoti.

Didelėms gamybinėms patalpoms arba sandėliams šildyti montuojami įvairaus galingumo dujiniai oro arba infraraudonųjų spindulių šildytuvai. Dujinių oro šildytuvų privalumas yra palyginti nedidelė kaina, galimybė automatizuoti šildymo procesą ir nesudėtingas pritaikymas bet kokio dydžio patalpai. Brangesnis, tačiau ekonomiškesnis sprendimas − infraraudonųjų spindulių šildytuvai. Pagrindinis jų pranašumas – jie šildo ne orą, o daiktus (taip pat ir patalpoje esančius žmones). Tokiu atveju šilumos panaudojimas yra optimalus. Šiuos šildytuvus tikslinga montuoti tose patalpose, kurių aukštis yra ne mažiau kaip 4–5 metrai.

Skaičiuojant eksploatacijos sąnaudas, saikingai naudojant karštą vandenį vidutiniškai per metus namui (iki 200 m²), kurio šiluminė varža yra 3,5–4, sunaudojama apie 2 t suskystintų dujų. Todėl individualiems namams paprastai siūlomi 4,85 m³ tūrio rezervuarai, į kuriuos telpa apie 2,2 t suskystintų dujų.

Norint sumažinti eksploatacines sąnaudas labai svarbu pasirinkti tinkamą katilą. Šiuo metu Lietuvoje siūloma pačių įvairiausių katilų. Sąnaudų taupymo tikslais galima išskirti kondensacinius katilus, turinčius didesnį naudingumo koeficientą nei įprasti katilai, o patalpuose, kur grindys dengtos plytelėmis, geriau pasirinkti grindinį šildymą.